Osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją

Peties sąnario uždegimas humeroscapular periartritas yra degeneracinė peties ar pečių juostos liga. Žmonės, kurie praleidžia daug laiko sėdėdami, daug mažiau kenčia nuo kojų tirpimo su varikoze. Hemartrozė išsiurbiama per adatą ir per tą pačią adatą į sąnario ertmę kai atviri lūžiai su labai nedaug trauminių skvarbių sužalojimų. Diagnostika šią ligą ir kaip kartu tirpimas, gydytojai paskirs vaistus, ir įvairių fizioterapijos elektroforezė, masažas, magnetinė lazerio terapija.

Tarp šių sluoksnių yra elastinė membrana: - vidinis, kuris yra ryškesnis; - lauke, kuris labai mažai skiriasi. Vidurinę venų membraną daugiausia sudaro lygiųjų raumenų ląstelės, esančios išilgai laivo perimetro spiralės pavidalu. Raumenų sluoksnio vystymasis priklauso nuo veninio indo skersmens pločio. Kuo didesnis venos skersmuo, tuo labiau išvystytas raumenų sluoksnis.

Lygaus raumens elementų skaičius iš viršaus į apačią tampa didesnis. Raumenų ląstelės, sudarančios vidurinę membraną, yra išsidėsčiusios kolageno skaidulų tinkle, kurios stipriai suspaudžiamos tiek išilgine, tiek skersine kryptimis.

Šie pluoštai tiesėja tik tada, kai stipriai ištempiama veninė sienelė.

Apie miegą

Paviršinės venos, esančios poodiniame audinyje, turi labai išvystytą lygiųjų raumenų sistemą. Tai paaiškina faktą, kad paviršinės venos, priešingai nei giluminės venos, esančios tame pačiame lygyje ir turinčios tą patį skersmenį, puikiai atlaiko tiek hidrostatinį, tiek hidrodinaminį slėgį dėl to, kad jų sienos turi elastinį pasipriešinimą. Veninės sienos storis yra atvirkščiai proporcingas kraujagyslę supančio raumens sluoksnio dydžiui.

Išorinis venos sluoksnis, arba adventitia, yra tankus kolageno skaidulų tinklas, sukuriantis savotišką rėmą, taip pat nedidelis skaičius raumenų ląstelių, turinčių išilginį išdėstymą. Šis raumenų sluoksnis vystosi su amžiumi, aiškiausiai jį galima pastebėti apatinių galūnių veniniuose induose. Papildomos atramos vaidmenį atlieka daugiau ar mažiau didelių venų kamienai, apsupti tankios fascijos. Venų sienelės struktūrą lemia jos mechaninės savybės: radialine kryptimi veninė siena turi didelį išplėtimo laipsnį, o išilgine kryptimi - mažą.

Tarp šių sluoksnių yra elastinė membrana: - vidinis, kuris yra ryškesnis; - lauke, kuris labai mažai skiriasi.

Kraujagyslės pailgėjimo laipsnis osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją nuo dviejų veninės sienelės elementų - lygiųjų raumenų ir kolageno skaidulų. Venų sienelių standumas jų stiprios išsiplėtimo metu priklauso nuo kolageno skaidulų, kurios neleidžia venoms išsitiesti labai išimtinai, kai žymiai padidėja slėgis indo viduje.

Jei intravaskulinio slėgio pokyčiai yra fiziologinio pobūdžio, tada lygiųjų raumenų elementai yra atsakingi už veninių sienelių elastingumą. Veniniai vožtuvai Venų indai turi svarbią savybę - jie turi vožtuvus, su kuriais įmanoma įcentrinį kraujo tekėjimą viena kryptimi. Vožtuvų skaičius, taip pat jų vieta, yra skirti užtikrinti kraujo tekėjimą į širdį.

1. Gerklės sąnarių ir viskas žievelės
2. Apatinių galūnių ir jų ligų sąnariai - Alkūnė

Apatiniame gale didžiausias vožtuvų skaičius yra distaliniuose regionuose, ty šiek tiek žemiau tos vietos, kur yra didžiojo intako burna. Kiekvienoje paviršinių venų venose vožtuvai yra išdėstyti cm atstumu vienas nuo kito.

Komunikuojančios venos, išskyrus vožtuvus nereikalaujančius pėdos perforatorius, taip pat turi vožtuvų aparatą. Dažnai perforatoriai gali patekti į giliąsias venas keliais kamienais, kurie savo išvaizda primena kandeliaras, neleidžiančias kraujo tekėti atgal vožtuvais. Kraujagyslių vožtuvai paprastai turi dvigeles struktūras, o kaip jie pasiskirsto tam tikrame laivo segmente, priklauso nuo funkcinio krūvio laipsnio. Veninių vožtuvų vožtuvų, kuriuos sudaro jungiamasis audinys, pagrindo pagrindas yra vidinės elastinės membranos pasisukimas.

Apatiniai vožtuvai turi du endoteliu padengtus paviršius: vieną - sinuso pusėje, o antrą - liumeno pusėje. Lygios raumenų skaidulos, esančios gaubtų gale, nukreiptos išilgai venos ašies, pakeitus jų kryptį į skersinę dalį, sukuria apskritą sfinkterį, kuris išstumiamas į vožtuvo sinusą savotiško tvirtinimo ratlankio pavidalu.

Vožtuvo stroma yra suformuota iš lygiųjų raumenų skaidulų, kurios ryšuliuose ventiliatoriaus pavidalu eina į vožtuvo atvartus. Naudojant elektroninį mikroskopą, galima aptikti pailgus sustorėjimus - mazgelius, esančius laisvųjų didelių venų vožtuvų vožtuvų kraštuose.

Pasak mokslininkų, tai yra savotiški receptoriai, fiksuojantys momentą, kai vožtuvai užsidaro. Nepažeisto vožtuvo vožtuvų ilgis viršija indo skersmenį, todėl, jei jie yra uždaryti, ant jų pastebimi išilginiai raukšlės. Per didelis vožtuvo lapelio ilgis, visų pirma, dėl fiziologinio prolapso. Veninis vožtuvas yra pakankamo stiprumo struktūra, kuri atlaiko iki mmHg slėgį.

Menas Tačiau dalis kraujo išleidžiama į didžiųjų venų vožtuvų sinusus per plonus įplaukus, kurie neturi vožtuvų, kurie į juos tekėtų, dėl to slėgis virš osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją gaubtų mažėja. Be to, retrogradinė kraujo banga yra išsibarsčiusi apie laikiklio kraštą, dėl ko sumažėja jo kinetinė energija.

Atlikdami fibrofleboskopiją gyvenimo metu, galite įsivaizduoti, kaip veikia veninis vožtuvas. Po to, kai atgalinė kraujo banga patenka į vožtuvo sinusus, jo vožtuvai juda ir užsidaro. Mazgai perduoda signalą, kad jie liečiasi su raumenų sfinkteriu.

Plaštakos nagų falangos kraštinio pagrindo lūžis Nykščio distalinė falanga. Plaštakos nagų falangos kraštinio pagrindo lūžis Stenkitės šiek tiek nenaudoti rankų.

Sfinkteris pradeda plėstis, kol pasiekia skersmenį, kuriame vožtuvo sklendės vėl atsidaro ir patikimai blokuoja retrogradinio kraujo bangos kelią.

Kai slėgis sinuse pakyla aukščiau slenksčio, atsiranda kanalizacijos venų burnos anga, dėl kurios veninė hipertenzija sumažėja iki saugaus lygio. Apatinių galūnių veninio baseino anatominė struktūra Apatinių galūnių venos nėra padalintos paviršutiniškai ir giliai. Paviršinės venos - tai pėdos odos venos, esančios ant padėjimo ir nugaros paviršiaus, didelės, mažos blauzdos venos ir daugybė jų intakų.

Sigmoid volvulus psoriazės gydymas

Pėdos srityje esančios venos venos suformuoja du tinklus: odos veninio pado tinklą ir užpakalinio pėdos odos veninį tinklą. Paprastosios nugaros pirštų venos, patenkančios į poodinio odos veninį tinklą, nes jos anastomozuojasi viena su kita, susidaro pėdos odos arka.

Arkos galai tęsiami proksimaline kryptimi ir sudaro du išilgine kryptimi išsikišusius kamienus - medialinę kraštinę veną v. Marginalis medialis ir kraštinę šoninę veną v. Marginalis lateralis. Blauzdos dalyje šios venos turi tęsinį, atitinkamai, didelę ir mažą veną. Pėdos padų paviršiuje išskiriama poodinė veninė padų arka, kuri plačiai anastazuoja kraštines venas ir siunčia galvutes tarp galvų į kiekvieną iš tarpdigitalinių osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją.

Tarpvietės venos, savo ruožtu, anastomozuoja tas venas, kurios sudaro užpakalinę arką. Medialinės kraštinės venos v. Marginalis medialis tęsinys yra didžioji apatinės galūnės venos v.

Saphena magnaosgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją į blauzdos apatinę koją išilgai vidinio kulkšnies krašto priekinio krašto, o paskui, einant palei blauzdikaulio medialinį kraštą, aplink medialinį condyle. Blauzdos srityje BPV yra šalia poodinio nervo, kurio pagalba įvyksta pėdos ir blauzdos odos inervacija. Į šį anatominės struktūros ypatumą reikėtų atsižvelgti flebektomijos metu, nes dėl poodinio nervo pažeidimo gali atsirasti ilgalaikiai, o kartais ir visą gyvenimą trunkantys odos inervacijos sutrikimai blauzdos srityje, taip pat gali sukelti parestezijas ir kauzalgiją.

Šlaunų srityje didelėje venose gali būti nuo vieno osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją trijų kamienų. Ovalinio fossa hiatus saphenus srityje yra BPV burna saphenofemoralinė anastomozė. Šioje vietoje jos galinė dalis pasislenka per šlaunies plačiosios fascijos citoidinį procesą ir, perforuodama trellio plokštelę lamina cribrosapatenka į šlaunikaulio veną.

Safenofemoralinės anastomozės vieta gali būti 2—6 m žemiau tos vietos, kur yra pupartinis raištis. Daugelis intakų prisijungia prie didžiosios venos venos per visą jos ilgį, pernešdami kraują ne tik iš apatinių galūnių srities, iš išorinių lytinių organų, iš priekinės pilvo sienos srities, bet ir iš odos bei poodinio audinio, esančio gleivinės srityje.

Normalios būklės didelės venos venos lūpų plotis yra nuo 0,3 iki 0,5 cm, joje yra nuo penkių iki dešimties vožtuvų porų. Nuolatiniai veniniai kamienai, patenkantys į didžiosios venos venos galinę dalį: v. Dėl refliukso atsiradimo šioje venoje gali atsirasti tarpvietės varikozė; v. Ši vena yra pastoviausi įtekėjimai.

„Almag-01“ magnetinis aparatas N 1

Operacijos metu šis indas yra svarbus atskaitos taškas, pagal kurį galima nustatyti tiesioginį safenofemoralinės anastomozės artumą; v. Ši vena yra aplink ilium; v. Ši vena dar vadinama papildoma medialine venų venomis; v. Ši vena dar vadinama papildoma šonine venų venomis.

Išorinė pėdos poodinė vena v. Marginalis lateralis tęsiasi su mažąja poodine vena v. Saphena parva. Jis eina išilgai šoninio kulkšnies galo, o paskui eina aukštyn: pirmiausia išilgai išorinio Achilo sausgyslės krašto, o po osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją išilgai jo užpakalinio paviršiaus, esančio šalia apatinės blauzdos užpakalinio paviršiaus vidurio linijos.

Nuo šio momento mažoji veninė venos gali turėti vieną kamieną, kartais du. Šalia mažosios blauzdos venos yra medialinis blauzdos nervas n. Cutaneus surae medialisdėl kurio yra inervuota blauzdos posteromedialinio paviršiaus oda. Tai paaiškina faktą, kad trauminės flebektomijos taikymas šioje srityje yra kupinas neurologinių sutrikimų.

Mažosios blauzdos venos, einančios ties vidurinės ir viršutinės kojos trečdalio sankryža, prasiskverbia į giliosios fascijos zoną, esančią tarp jos lapų. Pasiekęs poplitealinę fossa, MPV praeina per gilų fascijos lapą ir osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją jungiasi prie poplitealinės venos.

Osgood-shlatter liga nepertraukiant gliukozaminas ir chondroitino žala funkciją kai kuriais atvejais maža veninė veną praeina pro poplitealinę fossa ir jungiasi arba su šlaunikaulio venomis, arba su giliosios šlaunikaulio venos intakais. Retais atvejais MPV teka į vieną iš didžiosios žandikaulio intakų.

Kojos viršutinio trečdalio srityje tarp mažosios blauzdos venos ir pakaušio venų sistemos formuojasi daugybė anastomozių. Didžiausias nuolatinis sapheninės venos antplūdis, turintis epifascialinę vietą, yra šlaunikaulio poplitealinė venos v. Femoropoplitea arba Giacomini venos. Ši vena jungia MPV su didele blauzdos veną, esančia ant šlaunies.

Jei refrakcija pasireiškia Giacomini venoje iš BPV baseino, tada dėl šios priežasties gali prasidėti varikozinis mažosios blauzdos venos išsiplėtimas. Tačiau gali veikti ir atvirkštinis mechanizmas. Jei osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją MPV vožtuvų nepakankamumas, galima pastebėti varikozinę transformaciją šlaunikaulio-poplitealinėje venoje.

Be kodėl chondroitinas gliukozaminas, šiame procese dalyvaus didelė veninė venų venos. Į tai reikia atsižvelgti atliekant operaciją, nes, jei šlaunikaulio-pūlingo venos išsilaikys, pacientas gali grąžinti varikozines venas.

Giliųjų venų sistema Prie giliųjų venų priskiriamos venos, esančios pėdos ir pado gale, apatinėje kojos dalyje, taip pat kelio ir šlaunies srityje.

Pėdos giliąją veninę sistemą formuoja poros, esančios šalia venų, ir arterijos. Papildomos venos aplink užpakalinę ir padų pėdos sritis su dviem giliais lankais. Gilioji užpakalinė arka yra atsakinga už priekinių blauzdikaulio venų susidarymą - vv.

Blauzdos venų sistemą sudaro trys poros giliųjų venų - priekinė ir užpakalinė blauzdikaulio venos ir pluoštinė venos.

Pagrindinė kraujo nutekėjimo iš periferijos apkrova skiriama užpakalinėms blauzdikaulio venoms, kurios, savo ruožtu, peronealinės venos nutekėja. Susiliejus apatinės kojos giliosioms venoms, susidaro trumpas poplitealinės venos kamienas v.

Kelio vena užima mažą veną, osgood-shlatter liga nepertraukiant sąnarių funkciją pat suplanuotas kelio sąnario venas. Po to, kai kelio venos per šlaunikaulio-poplitealinio kanalo apatinę angą patenka į šį indą, ji pradedama vadinti šlaunikaulio venomis. Suralinių venų sistema susideda iš suporuotų blauzdos raumenų v.