Lomit sustaines sunku vadovas silpnumas

In respect to Baltic region, attention was even paid to the social and national friction between the principal nations and the German and Polish landlords who had the dom inant positions there. At Gazebo we encourage parents to express this ambivalence openly as they move toward separating from their children. Pasiruošimo metu tiriamasis paliekamas vienas. Iš šios RR intervalų sekos ta pačia analizės sistema buvo apskaičiuojami širdies ritmo variabilumo ŠRV rodikliai.

Siekiant palengvinti ir supaprastinti naudojimsi odynu, pavyzdiai ir junginiai su antratiniais odiais nra grupuojami pagal prasmines kategorijas, bet pateikiami abcls tvarka. Skliausteliuose po odi vertimo nurodomi prielinksniai, su kuriais tie odiai vartojami. There was a time when children learned from an early age by working alongside adults. They saw, they experienced, and they felt the abilities of experienced people. And then there were abuses to children, in sweatshops.

Our solution was that children should not work: they are to go to school, come home, do more schoolwork, take out the garbage, set the table, and get allowances. What is children were integrated back into the working order of things? There is so much for us to learn from elders.

Removing direct experience removes the ability to evaluate, reflect, and choose. Children are encouraged to notice and reflect on what they are doing and experiencing, and then choose either to remain with those feelings, or to modify the present experience. What steps did you lomit sustaines sunku vadovas silpnumas This allows, encourages, and challenges the child to develop self-responsibility. When it is time to change a diaper, a teacher will change it, roll it up, and then hand it to the nine-month-old, who will crawl or walk to the trashcan and drop it in.

From there, the child moves to a miniature sink to wash hands, learning in this playful way about self-responsibility. Children need boundaries, and they need self-expression. The boundaries provided by the adults allow the children to feel safe and cared for, which provides the conditions for healthy expression and healthy development of self-confidence and self-esteem. Children have their own experiences and feeling, which they need to express in their own way.

Strong among these emotions for young children are sadness and anger. This child often serves that function, blurring the traditional boundaries between parent and child. Lomit sustaines sunku vadovas silpnumas confluence, or unbounded merging of aspects of the child with parent, which is also known as parentification tabletės iš sąnarių skausmas enmeshment, can rob a child of the usual or normal opportunities to individuate from parental figures and to differentiate from their protective environment.

Akcentavimas rodau pirštu ir sakau kaip tu galėjai nusirašinėt, ką? Reguliavimas kai šneku, tai dažniausiai sakinio pradžioj kalbu garsiau, o pabaigoj tyliau. Jei nenoriu leisti pašnekovui įsiterpti, tai reikia ir sakinio pabaigoj kalbėti garsiau. Prieštaravimas visas išraudęs ir sako aš visai nepykstu. Bendravimo psichologijoje dažnai naudojami siuntėjo, priėmėjo ir pranešimo terminai. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir priimantys žmonės, o pati informacija vadinama pranešimu.

Be turinio aspekto kalbant galima išskaityti dar keturis aspektus. Sakomo pranešimo analizė: 1. Pakeliate ragelį ir išgirstate: Labas, jau penkis kartus tau skambinau!.

Pranešimo turinys aiškus skambinta penkis kartus. Ką siuntėjas nori pasakyti apie save jis nekantrus? Taigi, priėmėjas gali reaguoti į vieną iš šių keturių aspektų ir tai apsprendžia jo reagavimo būdą. Pagrindiniai aspektai Kalbėtojas Klausytojas arba adresatas Pranešimas arba prasminis turinys kitaip informacija Referantai Kanalas 1 pav.

1. Lietuva Antrajame pasauliniame kare - auksiniaiziedai.lt
2. Mažas sąnariai ir raumenys skauda
3. Apie pesimistinius optimistės visuregės įsivaizdavimus tyloje.
4. Gydymo rekomendacijos - Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas
5. Kas imtis kai sąnariai ligonius
6. Šilutės rajono Usėnų seniūnijos kaimo bendruomeninės organizacijos.
7. All patients underwent cardiac surgery e.

Bendravimo veiksmo pagrindiniai aspektai Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus pagal Komunikacijos samprata, Remiantis klasikine bendravimo samprata, kiekvieną bendravimo veiksmą galima aprašyti išskirdami pagrindinius aspektus, kitaip veiksnius: 1. Bendravimo perdavimo formos yra verbalinė ir neverbalinė kalbos. Bendraujant vyksta grįžtamasis ryšys, kuriame siuntėjas perduoda informaciją, kuri yra paskirstoma į užkodavimo procesą, persiuntimą ir iššifravimą, galiausiai pasiekiant gavėją.

Bendravimas organizacijoje Bendravimo lygius organizacijoje, juose vykstančius procesus veikia išorinė aplinka. Išorinės sąlygos, bendras gyvenimo lygis, įvairūs pokyčiai politikoje, socialinėje aplinkoje, visuomenėje veikia žmones, todėl nesklandumai organizacijos išorėje turi įtakos ir nesklandumams organizacijos viduje.

Šie du poliai vidus ir išorė yra susiję, todėl tarpusavio santykiai organizacijos viduje priklauso nuo įvairių išorės aplinkos veiksnių. Būtent tobuli žmogiškieji santykiai ir padeda ne tik suvokti šiuos trikdžius, bet ir nukreipti žmonių bendravimą ta linkme, kuri leistų sumažinti nuostolius ir pastūmėtų žmones į efektyvią veiklą.

Pirminė vidinių bendravimo kanalų organizacinė funkcija yra suteikti galimybę vykdyti ir koordinuoti formalias užduotis. Vidinis bendravimas gali būti suprantama kaip organizacijos narių tarpusavio sąveika siekiant tam tikro tikslo. Labai svarbu organizacijai turėti gerus santykius su išore, kitaip sakant visuomene ar kitomis organizacijomis. Išorinis bendravimas leidžia įgyvendinti didžiąją dalį organizacijos viešųjų ryšių tikslus: skleisti informaciją apie pačią bendruomenę, kurti bei propaguoti organizacijos įvaizdį, galbūt jei reikia ieškoti rėmėjų, įtakoti valstybinių institucijų ar organizacijų veiksmus, bei kitus panašius tikslus.

Kaip rašoma daugeliuose šaltiniuose išorinis bendravimas tai viešieji ryšiai. Išorinė aplinka veikia bendravimo lygius įmonėje ir tai sukelia nesklandumus vidinėje įmonės aplinkoje. Bendradarbiavimas Bendradarbiavimas tai svarbus gebėjimas, atveriantis galimybes efektyviai siekti savo tikslų, mokytis iš kitų, lomit sustaines sunku vadovas silpnumas sudėtingose situacijose, mokytis lyderystės ir iniciatyvos, įgyvendinant lomit sustaines sunku vadovas silpnumas sumanymus.

Jis prasideda šeimoje, vėliau persikelia į darželio, mokyklos 33 34 kolektyvą. Bendradarbiauti ir spręsti girdi bendra pirštu gydymo žmogus mokosi visą gyvenimą, tai labai svarbus gebėjimas, kuris lemia jo sėkmę tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Bendravimas glaudžiai siejasi su bendradarbiavimu.

Ancenbacherio Anzenbacher įsitikinimu, norint išugdyti bendravimo kultūros pagrindus reikia tinkamai išaiškinti, kas tai yra bendradarbiavimas.

Ši visuomeniškumo forma glaudžiai siejama su bendravimu. Abi šios formos viena kitą sąlygoja ir papildo žr. Žmonės bendrauja kaip Aš ir Tu.

Tokiu būdu jie pripažįsta, kad ir vieni, ir kiti yra asmenybės; vieni kitus auklėja, skatina save išreikšti, sudaro vieni su kitais bendriją Bendravimo ir bendradarbiavimo palyginimas Bendradarbiavimas Lentelė Žmonės bendradarbiauja siekdami bendro tikslo. Materialines gėrybes ir kultūrines vertybes, kurių jiems reikia savirealizacijai, galima realizuoti tik veikiant drauge. Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra aukštojoje mokykloje. Lietuvos mokslas.

Moldova and energy independence: why it matters? (Page: 83)

Bendradarbiavimo esmę sudaro bendra dalyvių veikla, grįsta jų tarpusavio sutarimu, ryšiais tarp jų, bendru tikslų suvokimu ir bendra siekimo koncepcija.

Tai ir sudaro bendradarbiavimo esmę. Bendradarbiavimas ir bendravimas yra glaudžiai siejami, nes bendradarbiavimas sujungia bendravimą ir veiklą, jie papildo vienas kitą. Sėkmingai bendrauti su kolegomis padeda komandos pažinimas, vaidmenų pasiskirstymas. Išvados 1. Bendravimas tai procesas, kuris veikia tarp dviejų ir daugiau asmenų, siekiant perduoti informaciją, patenkinti saugumo saviraiškos dominavimo ir kitus poreikius.

Bendravimas turi dvi bendravimo formas neverbalinę kūno kalbą ir verbalinę žodinę. Bendravimas yra skiriamas į dvi rūšis: į bendravimą su savimi ir bendravimą su kitais. Bendravimas įmonėje yra labai svarbus aspektas norint, kad įmonė veiktų sėkmingai. Įmonės vidinį bendravimą veikia išorinė aplinka, suprantant jos poveikį, žmonių bendravimą galima nukreipti į efektyvų veiklos vykdymą.

Išorinė aplinka - tai išorinės sąlygos, bendras gyvenimo lygis, įvairūs pokyčiai politikoje, socialinėje aplinkoje, visuomenėje veikia žmones, todėl nesklandumai organizacijos išorėje turi įtakos ir nesklandumams viduje.

Welcome to Scribd!

Bendradarbiavimas tai gebėjimas sutelkiant intelektualines jėgas, padedant vieni kitiems, veikiant kartu siekti savo tikslų, mokytis lyderystės ir iniciatyvos, įgyvendinant įvairius sumanymus.

Bendradarbiaujant su kolegomis mes geriau pažįstame vieni kitus, ir tai padeda ne tik siekti gerų rezultatų, bet ir leisti laiką su kolegomis. Bendravimas jungia bendradarbiavimą ir veiklą, bendraujant ne tik save realizuojame, bet ir geriau pažįstame kolektyvą, jų tikslus, idėjas ir visa tai turi įtakos vidinei įmonės atmosferai.

Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra aukštojoje mokykloje [interaktyvus]. Prieiga per internetą: 2. Psichologijos pagrindai [interaktyvus]. Akademija, p. Krizinė komunikacija organizacijoje: efektyvus valdymas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai,Nr. Kodėl svarbu ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius? Prieiga per internetą: 5. Komunikacijos samprata [interaktyvus]. Prieiga per internetą: 6.

Lietuviu - Anglu Kalbu Karybos Zodynas

Organizacija ir Komunikacija [interaktyvus]. Communication is a process that everyone should know and what skills they should have if they want to communicate successfully. Communication is close to cooperation; good communication skills help cooperate with colleagues in office. The outside environment affects office inside environment.

In this article you will find what cooperating skills an employee should have if he wants to work in a team with colleagues. Without communication there wouldn t be any cooperation. Labiausiai prieinamas informacijos šaltinis prieš internetą buvo laikraščiai. Juose yra ne tik informacija, apie tai, kas vyksta Lietuvoje, bet paliečiami ir užsienio politikos aktualijos, po šios informatyvios dalies visada būna ir laikraščio teikiamos pramogos: anekdotai, karikatūros, straipsniai apie įžymybes.

Laikraščius keičia internetinės svetainės, o juose esančias pieštines karikatūras, juokelius juokingi vaizdo įrašai, kompiuteriu redaguotos fotografijos, vaizdeliai, dar žinomi tokiu pavadinimu - memai.

Internetinėse svetainėse galima rasti labai daug informacijos kaip ir seniau, pasikeitė tik tai, kad be to, neretai galima po straipsniais, svetainėse rasti komentarų sekciją, kurioje žmonės gali aptarti puslapyje pateiktą informaciją, pateikti savo nuomonę, diskutuoti. Straipsnyje yra nagrinėjamos internetinės svetainės, jų informatyvumas apie teikiamas pramogas, jose vykstantį bendravimą su straipsnių autoriais. Straipsnio tikslas išnagrinėti autorių bendravimą su skaitytojais lietuviškose interneto svetainėse.

Straipsio uždaviniai: 1. Išnagrinėti infomatyvią internetinių svetainių dalį. Aptarti lomit sustaines sunku vadovas silpnumas, egzistuojančias lietuviškose svetainėse. Greenhill Books, London, Glossary of Peacekeeping Terms. Abbreviations and Acronyms. Bundessprachenamt, Hürth, NATO terminų aiškinamasis žodynas. Vilnius, Kisinas E. Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. Summary Stress affects cardiovascular function. Aim of the study. Our study aimed to evaluate cardiovascular responses to TSST in volunteer subjects.

Materials and methods. TSST consists of 5 phases. During recovery phase systolic BP was higher in men compared to women. During the task phase the pulse of younger subjects increased more than the pulse of older subjects. Cardiovascular reactivity during the TSST is associated with stress producing task and the demographic characteristics of subjects such as gender, age, body mass index.

Trier social stress test, heart rate variability, heart rate, arterial blood pressure. Psichologinis stresas veikia psichinę ir fizinę sveikatą [1].

Uploaded by

Tyrinėjant žmonių fiziologinį atsaką į stresą laboratorinėmis sąlygomis, pateikiamos užduotys imituojančios gyvenimiškas sukeliančias stresą aplinkybes, kurių metu derinami socialinio įvertinimo baimės ir negalėjimo kontroliuoti situacijos elementai [1, 2]. Atliekant tokias užduotis, jos sukelia reikšmingus endokrininės bei širdies ir kraujagyslių sistemų pokyčius [3]. Šių organizmo sistemų reakcijoms į stresą tirti beveik 20 metų įvairiose pasaulio šalyse naudojamas Triero socialinio streso testas TSST [4].

TSST yra vienas geriausių streso tyrimo laboratorijoje standartizuotų protokolų, turintis aukštus patikimumo ir validumo rodiklius, apimantis darbo interviu ir matematines užduotis [5, 6]. TSST atlikimo tvarka gali būti modifikuojama pagal skirtingus tyriamųjų grupių poreikius, dažniausiai ji susideda iš laukimo laiko atvykus atlikti TSST, ruošimosi kalbai, kalbėjimo, verbalinių aritmetinių užduočių ir vieno arba kelių atsigavimo laikotarpių. Lomit sustaines sunku vadovas silpnumas taikomas įvairioms tiriamųjų grupėms: jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, sveikiems ir klinikinių ligų turintiems pacientams [6, 7].

Socialinis stresas veikia tokias širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas, kaip širdies ritmo variabilumas ŠRV [8, 9], arterinis kraujo spaudimas AKS ir širdies pulso dažnis [10]. AKS pokyčiai, kaip atsakas į stresą, gali būti susiję ir su demografiniais tiriamųjų rodikliais, tokiais, kaip amžius ir lytis [12].

Lennartsson ir kt. Kitas TSST tyrimas parodė, jog pulsas streso metu kinta priklausomai nuo amžiaus: jaunesnių tiriamųjų pulsas buvo dažnesnis nei vyresnių [14]. Skirtingi autoriai pateikia nevienodus duomenis apie sistolinio ir diastolinio AKS, pulso kitimą, reaguojant į stresinę situaciją, priklausomai nuo KMI []. Atliktas vienas tyrimas, kuriame buvo matuojamas ŠRV, tačiau tyrimas buvo atliekamas taikant virtualios realybės TSST testą, o ne standartinį [21].

Dažniausiai ŠRV streso metu matuojamas atliekant kitokio pobūdžio, pvz. Prieš tyrimą buvo matuojamas tiriamųjų svoris kgūgis m. Taigi Vakarų sąjungininkių politikoje Balti­ jos valstybės ėmė priminti kažką panašaus į depozitą, laukiantį Šeimininko. Tuo tarpu Sovietų Rusija, m. Vėliau, lomit sustaines sunku vadovas silpnumas palaikydama konfliktą tarp Lietuvos ir Lenkijos, sovietų diplomatija stengėsi Rytų Pabaltijį palikti atkirstą nuo Tautų Sąjungos ir kitokių kolektyvinių saugumo struk­ tūrų plėtotės Panašios politikos Baltijos valstybių atžvilgiu laikėsi ir Veimaro Vokietija.

Ver­ salio draudim ų sukaustytai Vokietijai Rytų Pabaltijys buvo tam tikra niša plėsti savo įtaką, todėl objektyviai Vokietija nemažai prisidėjo prie Baltijos valstybių ekonomikos pastatymo ant kojų Tačiau Vokietija, kaip ir Sovietų Rusija, nebuvo 6 A. Novvak, Jozefo Pilsudskio Rytų politikos tikslai metais, Lietuvos istorijos metraštis,Vilnius, Laurinavičius, Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis, Vilnius,p.

Laurinavičius, Politika ir diplomatija, p. Kaip įrodymas, kad Vokietija taip pat skyrė Baltijos valstybėms depozitarijaus vaidmenį, būtų Klaipėdos Memelio krašto istorija Berlyno diplomatija nemažai pri­ sidėjo prie to, kad krašto valdymą perimtų silpna Lietuva, iš kurios buvo galima tikėtis ateity lengviau tą kraštą susigrąžinti.

Čia reikėtų šiek tiek apibudinti Baltijos valstybes. Nepaisant jų demonstruoja­ mo apsisprendimo, vis dėlto faktinė jų raiška gerokai skyrėsi nuo tų standartų, kuriuos suponavo laisvo apsisprendimo principas. Tai daugiau priminė etninio bei socialinio revanšo inspiruojamą masių judėjimą, besivadovaujantį ne tiek de­ mokratinėmis institucijomis, kiek mitologizuotais vaizdiniais. Neatsitiktinai iš Vakarų atvykusiam stebėtojui padėtis Pabaltijyje priminė Rusijoje besireiškiantį bolševizmą, tik labiau moderuotą Visų pirma tai lietė Vilnių bei jo apylinkes, į lomit sustaines sunku vadovas silpnumas akivaizdžiai reiškė pretenzijas Len­ kija.

Tokiu būdu formavosi vadinamoji Vilniaus problema, kuri ne tik komplikavo Lietuvos valstybės padėtį, bet ir programavo pažeidumą visam Pabaltijo regionui Vilniaus problemos kulminacija galima laikyti metus. Ypač pažymėtinas būtų liepos mėnesį Spa konferencijoje sąjungininkių valstybių priimtas sprendimas pacifikuoti regioną. Remiantis tuo sprendimu, Lenkija turėjo atitraukti savo ka­ riuomenę į Vakarus už m.

Jeigu tokia rokiruotė būtų įvykusi, Raudonoji armija turėtų priešais lietuvių valdomą Vilnių sustoti, ir tuomet visos suinteresuo­ tos šalys Londone galėsiančios suderinti visus ginčytinus klausimus, tarp jų ir lenkų teisių į Vilnių klausimą. Žinome, kad Raudonoji armija ties Vilniumi ne­ sustojo, nes tuo metu Kremliuje buvo atgaivinta viltis pasaulinę revoliuciją permes­ ti į Lenkiją, o gal ir toliau. Tačiau galima teigti, kad bent vieną iš motyvų Lenino diplomatijai įveikti vadinamąją Curzono liniją suteikė ir pati Lietuva.

Liepos 12 d. Valsonakas, Klaipėdos problema, Vilnius, Laurinavičius, Politika ir diplo­ matija; p. Raudonoji armija, stumdama Lenkiją į Vakarus, žygiuotų per Lietuvos teritoriją Ž iūrint iš šiandienos pozicijų atrodo, kad Spa pacifikacinis projektas vertas dėmesio. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip jis buvo įgyvendinamas praktiškai. Atrodytų, kad sąjungininkės valstybės turėjo imtis ryžtingų priemonių projektui įgyvendinti. Konkrečiai, Vakarų diplomatai turėjo energingai įtikinėti Lietuvos vyriausybę, kad ši uždraustų savo delegacijai Maskvoje pasirašyti abejotino turinio sutartį, kad Lietuva įsipareigotų siųsti savo delegaciją į būsimą Londono konferenciją ir Šitaip palengvinti Lenkijai sprendimą perleisti Vilnių lietuviams.

• Baltijos valstybių paradoksai
• Geriausias vaistas nuo sąnarių
• Skauda rankas ir pečius ką daryti sąnarius
• On War (audiobook) - part 7 - İngilizce ve Litvanca altyazılı video
• Krutines skausmas pries gimdyma

Tačiau įvykių eiga nerodo kokio nors didesnio Vakarų diplomatijos aktyvumo po Spa sprendimo. Tiesa, yra duomenų, liudijančių, kad, pavyzdžiui, Britanijos atstovai įkalbinėjo Lietuvos vyriausybę nesudaryti karinio aljanso su Sovietų Rusija prieš Lenkiją ar net patarė laikinai nutraukti derybas Maskvoje. Tačiau lemtingomis dienomis Lie­ tuvos vyriausybė paskelbė, kad ryšys su delegacija Maskvoje nutrūkęs O doku­ mentai liudija, kad tas ryšys vis dėlto nebuvo nutrūkęs Visa tai leidžia susidaryti tokį vaizdą apie ano meto situaciją: Vakarų valstybės pasistengė priimti kompromisais paremtą pacifikacinį projektą, bet greitai paaiškė­ jo, kad vietos veikėjai nelinkę daryti kompromisus, kad, pavyzdžiui, lietuviai savo diplomatiją, vaizdžiai kalbant, nusistatę statyti ant Maskvos kortos ir kad jų dėl to neperkalbėsi.

Todėl Vakarų valstybės faktiškai paleido įvykų raidą regione savieigai, matyt, tikėdamos, kad ta savieiga galų gale prives prie kokio nors stabilesnio jėgų išsidėstymo.

Lenkija, atlaikiusi Raudonosos armijos šturm ą ir pagal Rygos susitarimą su Sovietų Rusija pasidalijusi buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, bandė įtikinti save, kad sukūrė stabilią situaciją regione. Faktiškai bolševikų eks­ pansija buvo pristabdyta ir Baltijos valstybių nepriklausomybė išsaugota.

Tačiau susidariusios padėties stabilumu, išskyrus Lenkiją, regis, niekas nebetikėjo: nei Baltijos valstybės, t. Latvija bei Estija, kurios niekaip negalėjo apsispręsti, ar joms saugiau būtų sudaryti Baltijos valstybių sąjungą, ar stengtis likti nuošaly, nei Lietuva, iš kurios buvo atimtas Vilnius ir kuri jautė padidėjusią Lenkijos keliamą grėsmę, nei Vakarų sąjungininkės, kurios delsė pripažinti Rygos liniją net trejus metus, o ir pripažinusios tuoj pat pabrėžė, kad nereikia rai linijai jokių garantijų.

Sirutavičius, E. Nekrašas, R. Lopata, Vilnius,p. Laurinavičius, Lietuvos-Soviettf Rusijos taikos sutartis, p. Baltijos valstybių padėtis ir toliau priminė depozito statusą. Šalia bendrosios situacijos neapibrėžtumo tai liudijo ir kai kurie formalūs ženklai. Toks stereotipas buvo pavartotas m. Britanijos ir Sovietų Rusijos prekybos sutartyje, Rapalo derybose tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos, taip pat kitur Visi tokie niuansai, suprantama, nepadėjo stiprinti Baltijos valstybių statuso.

Vadinamasis stabilizacijos laikotarpis tarpukario Europoje palietė ir Rytų Pabal­ tijo regioną.

Visose trijose Baltijos valstybėse, nors ir ne visuomet tolygiai, vyko ekonominė, socialinė, bei kultūrinė pažanga, ir tų valstybių tarptautinės padėties sustiprinimas noromis nenoromis darėsi visos Europos reikalu. Rengiant vadinamą­ jį garantijų paktą Vakarų Europoje, natūraliai imta aktyviau ieškoti garantijų Balti­ jos valstybėms. Daugiausia iniciatyvos tuo klausimu parodė tuometinis Latvijos užsienio reikalų ministras Z.

Nors klausimas buvo keltas visose di­ džiosiose Europos sostinėse, prie konkrečių sprendimų, deja, neprieita. Paryžiuje — kaip, beje, ir Varšuvoje - bijota, kad Baltijos valstybių tarptautinis garantavimas praktiškai tik stiprins Vokietijos bei SSSR įtaką.

Be to, Varšuvos netenkino ir ta aplin­ kybė, kad garantijos galėjo sustiprinti Lietuvos padėtį. Londonas tų baimių atžvil­ giu buvo santūresnis, bet taip pat nedarė konkrečių sprendimų. Gal daugiausia dėme­ sio tam klausimui buvo skirta Veimaro Berlyne, tačiau ir čia nenorėta, kad garantijos Baltijos valstybėms taptų nenaudingu Vokietijai precedentu santykiuose su Lenki­ ja.

Na, o Maskvos iniciatyvos bijota visų pirma Taline ir Rygoje. Taigi kiekviena valstybė Pabaltijo garantijų klausimu bijojo žengti žingsnį, kad jis nesustiprintų tame regione kitų valstybių pozicijų.

Tai liudijo susidarantį apie Baltijos valstybes savotiškai negatyvių jėgų balansą, kurį gal ir galima vadinti tam tikra jų garantija, bet, Europos sistemai tapus dinamiškai, tokia garantija negalėjo ilgiau išsilaikyti.

Beje, garantijų klausimas Europos Rytuose antrojoje trečiojo dešimtmečio pusėje transformavosi į nepuolimo paktus tarp SSSR ir jos vakarinių kaimynių. To proceso poveikis Baltijos valstybių saugumui vertintinas taip pat nevienareikšmiškai